pasėti

pasėti
pasė́ti tr. 1. SD1134, Sut, I, N, K, L, Š, Rtr, NdŽ įberti sėklą į paruoštą dirvą: Ten rugius pasė́jo, kur buvo avižiena Klvr. Atorėm antareilį i rugius pasė́[jo]m Ad. Be mėšlo, ir gerai pasė́jus, neauga LKT203(Vlkv). Vasarojus jau pasė́ta Pkn. Pasė́jo miežius – su žambiu aparti reik Als. Po miežiais pasė́jo dobilus Imb. Pasė́jom miežius py pat kelio Klp. Pasėjo darže vasarių kviečių Tvr. Šitoj dirvoj, ką pasė́si, tas auga Dglš. Kanapių pasė́davo, kas ūkininkai buvo, pasė́davo po sieką Krp.(už) kontoros kopūstai pasė́ta GrvT102. Prie tvorai pasė́tos morkos LD425(Brž). Kad ne linų metai, tai geriausioj žemėj pasė́ji – neauga, ir gan Vb. Kazimiero buvo pasė́ta žirniai ažu sodo Prng. Dobilai pasė́ta Nmč. Kai merga, tai linų nori [algos] pasė́t Pb. Lubinuosna pasė́ja rugius – labai gerai dera Žln. Ten pieskynai – per dvejis, per trejis metus pasė́ja kokį grikį Grv. Ažuoganą grikių kap kas pasė́ja Šlčn. Vasarojas iš ledo (labai anksti) pasė́tas Rod. Pasėjo po oželio galva (vėlai), tai tiek ir užderėjo LTR(Mrc). Aš jau pasė́jau dvejetą pūrų OG363. Kas bus iš pasėtųjų, kad nėra šilimos? Žem. Po drapoku tik pasė́jo, tai nieko ir nebuvo miežių Klt. Vaikis pasėtas (kuriam pasėlio pasėta) tuoj kitaip dirba J.Jabl(Žem). Aš pasė́jau linelį, geltonąjį grūdelį (d.) Plv. Aš pasė́jau obuolelį po savo langu Tvr. Aš paprašyčia savo bernelio, kad išartui dirvelę ir pasėtuĩ linelius (d.) Sem. Tėveli manas, radnasai manas, pasė́ki linelius ant manosios žemelės LKKIX201(Dv). Pasė́jo tėvelis gelsvuosius mieželius (d.) Aps. Motule širdele, kas tau linelius pasė̃s? DrskD154. Išmindžiojo žalias rūtas, seselės pasė́tas JV778. Tokia maita pultų ant (sėklos) pasėtos BB3Moz11,37. Žmogus pasėtų̃ geros sėklos ant dirvos savos DP83. Pasėtas yra an geros žemės Ch1Mt13,23. Idant tavo sėkla, čia pasėta, naudingai būtų tavi surinkta PK185. | prk.: Kas anims tokią sėklą pasė́jo vienas kito neužkęsti ir ėsti?! Krš. ^ Ką pasėsi, tą ir pjausi VP24, M, Rtr, Krtn. Kas pasė́ja, tai ir pjauna Nmč. Ko nepasė́jai, to ir nepjausi Pln. Nepasė́si – sau neturėsi Lzd. Ką pasėsi, tą suėsi LTR(Grk). Prieš vėją nepasėsi LTR(Auk). Ant akmens pasėsi – ant lentos kepsi PPr28(Šll). Ko jaunatvėj nepasė́si, to senatvėj neturėsi Sb. Kap pasėsi, tai koc kapelę, o kap nesėsi, tai nei pėdelio Arm. Gera sėkla ir pasėta neauga, o bloga ir nesėta išauga KrvP(Ds). Pasėjau pipirais, išdygo skatikais, pražydo marčiomis, iškaršo mergomis (grikiai) LTR. Pasėjau parakėliu, o išdygo kamuolėliu (ropė) LTR. Ką žmogus pasės, tatai ir pjaus VlnE110. | refl. tr., intr. N, Š: Seniau, kur norėj[o], tai pasisė́j[o] Azr. Pasisė́jom kiek linų OG364. Duos ten darželį žemės anam pasisė́ti batviniams, pasidiegti bulvėms Brs. Tris pūrus jau pasisė́jo [miežių] – jau neblogai Lk. Pavasarį, kol pasisė́ji, baisiausiai rūpesnis ema KlvrŽ. Jin pasisė́jo ridikėlių, kad būtų pasė́ta: nė pati jų valgo, nė ko Kair. Jis pas mum pasisė́davo grūdų Krs. [Rėžiuose] nei dobilo gali pasisė́tie, nei nieko Imb. Būt pasisė́ję vasaroją, kad sėklos nebūt trūkę Vlkv. Smėly pasisė́si – neaugs niekas JnšM. Pasisė́jau žalią rūtą, bus mergelė man, man (d.) Ds. Žentelio arta – nepasisėsi, žentelio balnotu nejodinėsi LTR(Slk). Nepasisėsi vietoj rūtelių nė rugių, nė mieželių LTR(Klvr). Pasisė́jau rūtelę, pasisė́jau žaliąją Niem20. Aš pasisė́čiau žalias rūteles į du nauju darželiu JD76. | Kai sausai pasisė́ja, tai negreit sudygsta Sb. Vėlai pasisė́ję rugiai į dirses pavirsta Ss. Brendęs vaisius taisės nukristi ir pasisėti Vaižg. Ši žolė ganyklose pati pasisėja . Ardami, purendami žemę, šernai padeda pasisėti medžių sėkloms . Ans sako: „Pasisėkiat, pūrai“ – ir pasisėjo pūrai S.Dauk.apiberti išpurentą dirvą sėkla: Visas ažukluonis rugiais pasė́tas Lz. Iškulk, nevėtytais, nevalytais tais javais pasė́k LKT104(Lkv). Vienas laukas rugių būs pasė́tas, kitas vasarojaus Lk. Ančlaidmu neleisk gyvuolių ant šviežiai pasėtų dirvų J. Tai vysta sodelis tankiai pasėtas I209. | refl. tr.: Anąnedėl pasisė́jo jau ir daržą Krs. Kai tik pasisė́davo laukus, tuoj kelius taisydavo Grz.intr. Ser pajėgti sėti: Tėvas dar pasė́ja NdŽ.intr. kurį laiką sėti: Jis valandėlę pasė́jo ir nuėjo namo NdŽ.prk. sukurti (žmogų): Svietas an blogo pasė́tas Pvn. Tokia Dievo valia – visas svietas an to pasėtas Šauk. Svietas ant to pasėtas VP44. 2. Žlb pasodinti (bulves): Bulves šiemet pasė́jau ankstie Kv. Pri numų pasė́su bulbių ankstybųjų Krš. Šlapio[je] vieto[je] pasė́jau – supuvo bulbės Tl. Paeinąs gyvolis, bulbių vagą gal pasė́ti Pvn. Pernai lomo[je] bulbės buvo – nuskendo; šįmet an kalno pasė́jom – išdegė Rdn. Mas pasė́jom bulbių tris centnerius Nmk. Da bulbių gal a du tuos pūrus pasėdavai Mšk. Aš jam bulbių pasėjau Švnč. Kur pirma sėjom – drenesnės, kur paskui pasė́jom – bulbos geros Aps. Gavo daržą trims pūrams bulvių pasėti MitIII113(M.Valanč). | refl. tr., intr.: Aštuoniasdešimt metų, pati su lopeta pasisė́[ja] bulbes Krš. Duos kelis arus bulves pasisė́ti Šv. Žmogus bulbių pasisė́jo, žmoguon i būs Pvn. Arklį duos, gali laikiau ankstybųjų bulbių pasisė́ti Grd. Pri vasarojaus bulbių kiek pasisė́davo Mšk. Nei bulbų pasisė́si, nei agurkelio – visa ką pirk Tvr. | Skaldom bulbas – daugiau pasisė̃s Aps. 3. apiberti, apibarstyti: Reikia biškį pasė́t salietros an bulbų Žl. Pasės trąšas, kai išdulkins – reikės gaišt kai prūsokam Jon. Ir išardė miestą ir pasėjo jį druska ChTeis9,45. 4. prk. paskleisti, įdiegti: Daryk iš mūsų žemę gerą ir vaisingą, ant kurios pasėtas žodis tavo vaisių atneštų MKr28. Žodį aną išima, kursai pasėtas buvo širdyse jų Ch1Mr4,15. | refl.: [Kalba] iš motinų lūpų išdygo ir mumyse pasisėjo J.Marcin.sukelti: Likimas beširdis, skriaudėjas sieloje ilgesį pasėjo S.Nėr. Kažkas pasėjo nerimą širdyje . 5. prk. pamesti: Ka tu peilius tujau pasė́ji Ms. Nepaspėju peilio nuspirkt – ir jau pasėju Vj. Tik vakar peiliuką nupirkau, ė tu jau pasė́jai Vdš. Anas ką turi, tai visa pasė́ja Arm. 6. 1 prk. išbarstyti, išsklaidyti: Kaži kokias korteles čia pasė́jai Jon. Vėjas pavasario žiedus pasė́ja NdŽ. Važiuodamas šitom vietom, turėjai stipriai sukąsti dantis, kad nepasėtum jų šalikelėse J.Balt. 7. prk. priberti, pribarstyti: Nuo seno ãkmens turi blogą vardą, ir sakoma, jog velnias juos pasėjo . 8. prk. tankiai paleisti (šūvius): Kai sujojo, sužlegėjo artojėlių pulkas, kai paleido, kai pasėjo į žemelę kulkas T.Tilv.
◊ kaĩp rugiùs (rūtàs) pasė́jęs pamažu, vos (eina, vaikščioja): Eina kaĩp rūtàs pasė́jus Ds. Vaikščioja kaĩ rugiùs pasė́jus Ob.
\ sėti; antsėti; apsėti; paapsisėti; atsėti; įsėti; išsėti; nusėti; pasėti; papasėti; persėti; prasėti; prisėti; paprisėti; susėti; užsėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • pasėti — vksm. Ãvižas prie namų̃ pasėjau …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pasėti — ×pãsėti, ėja, ėjo žr. pasyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pasėtinis — pasėtìnis, ė adj. (2) pasėtasis: Eisim abu namo – bus laukeliai išartiniai ir lineliai pasėtiniai (d.) Vlk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užsėti — tr. 1. SD189, SD439, Q657, H184, Sut, K, M, L, Š, DŽ, NdŽ įberti sėklą į išpurentą dirvą, pasėti: Kai kas žusėja [dobilų] ganiavon, pievon, kur gano Pls. Ką užsėjo, prapuolė Lk. Galu mėnesio užsėdavo javus, ne jaunu Krš. Po tris pūrus užsėdavom… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antsėti — (ž.) tr. pasėti ant kito pasėlio: Antsėjau dobilus ant rugių Vvr. Ant jų (javų) viršu reik antsėti dobilus S.Dauk. Bet šėtonas antsėjo kūkalių ir visokių žolių Jzm. sėti; antsėti; apsėti; paapsisėti; atsėti; įsėti; išsėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsėti — K, Š, Rtr, NdŽ; SD203, R, Sut, N, M, L 1. tr. apiberti paruoštą dirvą sėklomis: Ruduo atejo, reikėjo tus laukus apsėti, neturėjo kuo LKT104(Lkv). Apsėjo vasarojum savo laukus BM21(Č). Rėžį cielą jis apsėja sėmenimis J. Iškuldavai rugių laukus, po …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsėti — tr. K, J, Š, Rtr; R, N, M 1. NdŽ apiberti sėkla išpurentą dirvą, apsėti: Neužudera javai, ė reikia atsėt laukai Ad. Šiuomet atsėjau visus daržus miežiais ir dar liko pora pūdų Vrn. Kuoj lauką atsė̃s pavasarį? Lp. Nėr kuom laukas atsėja LTR(Grv).… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išpūti — (ižpūti SD411) intr. 1. B, R43, Sut, K pūvant pasidaryti skylei: Drevė yra išpùvęs vidurys medžio J. Medis išpùvęs – didelė kiaurynė yra Mžk. Tas gluosnis išpùvęs Vlkv. Driūtosios vinkšnos vidurys buvo išpùvęs Lnkv. Atsirado kokis grybas, ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • papasėti — (dial.) žr. pasėti 1: Nūnai papasėjo vitvisi grikius Dv. sėti; antsėti; apsėti; paapsisėti; atsėti; įsėti; išsėti; nusėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pasėjimas — pasėjìmas sm. (2) DŽ1; Sut, I 1. → pasėti 1: Valug pasėjimo graži miežiai DūnŽ. Teip buvo mokama už pasėjimą Mšk. 2. sėkla: Pasėjimą turu duoti, o taip viską [vaikai] apžiūra DūnŽ. 3. → pasėti 3: Bulbių pasėjimas sukaštuo[ja] senam Rdn. | r …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”